Asmenys, neturintys teisinio išsilavinimo

1. Kaip Konstitucijoje įvardijamas Vilniaus miestas įtvirtinant, kad jis yra Lietuvos valstybės sostinė?

a) nuolatinė Lietuvos sostinė;

b) nuolatinė ir nekintama Lietuvos sostinė;

c) senoji Lietuvos sostinė;

d) ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė.

 

2. Atsižvelgdama į sunkią ekonominę padėtį Lietuvoje, Vyriausybė nusprendė imtis įvairių priemonių jai pagerinti, tačiau tokių priemonių įgyvendinimui valstybės biudžete nepakako lėšų. Todėl Vyriausybė nusprendė, kad Lietuva turėtų sudaryti valstybinės paskolos sutartį ir tokią sutartį sudarė. Ar Vyriausybė galėjo tai padaryti?

negalėjo, nes tokį sprendimą pagal Konstituciją galėjo priimti tik Seimas, Vyriausybei pasiūlius;

galėjo, nes Vyriausybės veiksmai buvo būtini tam, kad atsigautų ekonomika Lietuvoje;

galėjo, nes Vyriausybė privalo užtikrinti biudžeto lėšų surinkimą numatytiems Vyriausybės planams įgyvendinti;

negalėjo, nes nebuvo Respublikos Prezidento pritarimo tokiam veiksmui.

 

3. Vyriausybė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama įvertinti, ar Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis su Prancūzijos Respublika dėl politinio bendradarbiavimo atitinka Konstituciją. Ar Vyriausybė galėjo pateikti tokį kreipimąsi?

a) negalėjo, nes Konstitucinis Teismas nevertina, ar Konstituciją atitinka tarptautinės sutartys;

b) negalėjo, nes pirmiausia tokią tarptautinę sutartį turėjo ratifikuoti Seimas;

c) galėjo, nes pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas teikia išvadas, ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;

d) negalėjo, nes Konstitucinio Teismo išvados dėl tarptautinės sutarties atitikties Konstitucijai gali kreiptis Seimas ir Prezidentas.

 

4. Seimo narys X iki išrinkimo Seimo nariu dirbo kompozitoriumi. Jam tapus Seimo nariu, privati muzikos agentūra Y pasiūlė jam už atlygį, gaunamą pagal darbo sutartį, už muzikos įvairioms muzikos grupėms kūrimą. Seimo narys X perskaitė Konstituciją ir žinodamas, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą, sutiko ir pasirašė darbo sutartį su agentūra Y. Seimo narys X pasielgė:

a) teisėtai;

b) teisėtai, jeigu apie ketinimą pasirašyti darbo sutartį informavo Seimo etikos ir procedūrų komisiją;

c) neteisėtai, nes Seimo narys negali užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį;

d) neteisėtai, nes darbo sutartį galėjo pasirašyti tik su valstybės įstaiga.

 

5. Lietuvos Respublikos pilietis R. T. išvykęs į Kiniją, šios valstybės žiniasklaidai teikė tikrovės neatitinkančias žinias apie Lietuvos Respublikos institucijų veiklą, šmeižė valstybę, ragino Kiniją skelbti karą Lietuvos Respublikai. Kai R. T. parskrido į Vilnių, jį pasitiko Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, kurie paaiškino, kad jis nebegali atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareigūnai:

a) turi tokius įgaliojimus, jeigu prokuroro nutarimu ar teisėjo sprendimu R.T. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų;

b) turi tokius įgaliojimus, jei R.T. įtrauktas į asmenų, kuriems Europos sąjunga taiko sankcijas, sąrašą;

c) neturi tokių įgaliojimų, nes negalima drausti Lietuvos Respublikos piliečiui grįžti į Lietuvos Respubliką;

d) neturi tokių įgaliojimų, nes R.T. veiksmus atliko ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

6. Seimas 139 balsų dauguma priimtu konstituciniu įstatymu nusprendė paskelbti Lietuvos Respubliką Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir nustatė kunigaikščio rinkimo datą. Seimas pasielgė:

a) neteisėtai, nebent kartu numatė, jog Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė bus nepriklausoma ir valdoma demokratiniu būdu, kad nebūtų paneigtos amžinosios konstitucinės vertybės – nepriklausomybė ir demokratija;

b) neteisėtai, nebent šis konstitucinis įstatymas būtų įtrauktas į Konstitucijos 150 straipsnyje esančių aktų sąrašą kaip Konstitucijos sudedamoji dalis;

c) neteisėtai, nes balsuoti „už“ tokį svarbų pokytį turėjo visi 141 Seimo narys;

d) neteisėtai, nes nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.

 

7. Apylinkės teismo teisėjas M. M., turėdamas papildomo laiko ir norėdamas prisidėti prie savivaldos teisės įgyvendinimo savivaldybėje, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, nusprendė dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, tokį savo pasirinkimą grįsdamas tuo, kad jo darbinė veikla netrukdys kartu atlikti ir savivaldybės tarybos nario įgaliojimų. Ar teisėjas M. M. galėtų būti ir savivaldybės tarybos nariu?

a) Galėtų, jeigu jis atitinka kandidatams į savivaldybės tarybos narius keliamus reikalavimus;

b) galėtų, jeigu imtųsi priemonių, kad savivaldybės tarybos nario įgaliojimų įgyvendinimas nesukeltų abejonių M. M., kaip teisėjo, nešališkumu;

c) negalėtų, nes teisėjas negali užimti savivaldybės tarybos nario pareigų;

d) negalėtų, nes savivaldybės tarybos posėdžiai vyktų tuo pačiu laiku, kaip ir bylų nagrinėjimas pilietybės.

 

8. Atsižvelgdamas į tai, kad daug Lietuvos Respublikos piliečių išvyksta iš šalies, apsigyvena užsienio valstybėse ir įgyja jų pilietybes, Respublikos Prezidentas pateikė Seimui Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis numatyta, kad visi iš Lietuvos Respublikos į kitas šalis išvykę ir jų pilietybę įgiję Lietuvos Respublikos piliečiai nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės. Ar Seimas galėtų priimti tokias Pilietybės įstatymo pataisas?

a) Negalėtų, nes tik Konstitucijoje gali būti numatyti atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis;

b) galėtų, jei būtų nurodyta, kad tokia galimybė suteikiama tik tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie išvyksta į ES ir (ar) NATO valstybes nares ir kurie tampa šių valstybių piliečiais;

c) negalėtų, nes tam, kad būtų leista turėti dvigubą pilietybę, būtina keisti Konstituciją, o tai gali padaryti tik Tauta referendumu;

d) galėtų, nes Seimas turi įgaliojimus priimti įstatymo pataisas.

 

9. Australijoje gimęs Lietuvos Respublikos pilietis M. M. (39 metų) 2022 metais grįžo į Lietuvą ir, susidomėjęs politika po 2019 metų Respublikos Prezidento rinkimų, nusprendė tapti Lietuvos Respublikos Prezidentu. Ar M. M. gali kelti kandidatūrą artimiausiuose Respublikos Prezidento rinkimuose?

a) negali, nes jis yra gimęs Australijoje;

b) negali, nes jis nebus reikiamo amžiaus, kai iškėlė savo kandidatūrą;

c) negali, nes jis nebus ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje;

d) gali, nes jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, yra reikiamo amžiaus ir ilgą laiką nuolat gyveno valstybėje, atitinkančioje europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus.

 

10. Respublikos Prezidentas, įvertinęs užsienio valstybės piliečio S. B. išskirtinius nuopelnus Lietuvos valstybei, kitas Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, nusprendė S. B. dekretu suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę. Respublikos Prezidentui ir atitinkamam ministrui pasirašius dekretą, S. B. nustatyta tvarka prisiekė ir tapo Lietuvos Respublikos piliečiu. Ar šiuo atveju S. B. galėjo tapti Lietuvos Respublikos piliečiu?

a) Negalėjo, kol Respublikos Prezidento dekretų nepasirašo kiti ministrai;

b) galėjo, jeigu sprendžiant dėl pilietybės suteikimo buvo laikytasi ir visų kitų Pilietybės įstatyme nurodytų sąlygų;

c) negalėjo, nes Respublikos Prezidentas neturi įgaliojimų priimti dekretų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo išimties tvarka užsienio valstybių piliečiams, nepasitaręs su Užsienio reikalų ministru;

d) galėjo, jeigu tam pritarė Seimas.

 

11. 29 Seimo nariai nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydami ištirti, ar Respublikos Prezidento dekretas atitinka Seimo ratifikuotą tarptautinę sutartį. Ar toks prašymas gali būti teikiamas Konstituciniam Teismui?

a) Gali, nes tarptautinė ratifikuota sutartis turi įstatymo galią, o Konstitucinis Teismas, be kita ko, tiria Respublikos Prezidento dekretų atitiktį visiems aukštesnės galios teisės aktams;

b) negali, nes Seimo nariai negali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Respublikos Prezidento dekretų atitikties aukštesnės galios teisės aktams;

c) gali, nes Konstitucinis Teismas tiria Respublikos Prezidento dekretų ir įstatymų atitiktį ratifikuotoms tarptautinėms sutartims;

d) negali, nes Konstitucinis Teismas netiria jokių teisės aktų atitikties ratifikuotoms tarptautinėms sutartims.

 

12. Ministras Pirmininkas, atsižvelgdamas į tai, kad visuomenėje kilo didelis pasipiktinimas ministerijos X veikla, nusprendė atleisti šios ministerijos kanclerį, t. y. ministerijoje dirbantį valstybės tarnautoją, kaip daugiausiai prisidėjusį prie tokios situacijos susiklostymo. Ar Ministras Pirmininkas galėjo tai padaryti?

a) Negalėjo, nes ministerijose nedirba valstybės tarnautojai;

b) negalėjo, nes Ministras Pirmininkas nevadovauja ministerijai;

c) galėjo, jeigu gavo atitinkamo ministro pritarimą;

d) galėjo, jeigu gavo Vyriausybės pritarimą.

 

13. Gvatemaloje gyvenantis 20 metų amžiaus šios valstybės pilietis nusprendė, kad artimiausiuose Lietuvoje vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose kels savo kandidatūrą į jam labiausiai patikusios (atsižvelgiant į Lietuvoje gyvenančių jo pažįstamų pasakojimus) savivaldybės tarybos narius. Ar šis užsienio pilietis galės dalyvauti būsimuose savivaldybės tarybos rinkimuose?

a) negalės, nes Konstitucijoje teisė kandidatuoti į savivaldybių tarybų narius yra suteikta tik konkrečios savivaldybės gyventojais esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams;

b) negalės, nes pagal Konstituciją tik konkrečios savivaldybės nuolatiniai gyventojai gali kandidatuoti į konkrečios savivaldybės tarybą;

c) negalės, nes nėra sukakęs reikiamo amžiaus – į savivaldybės tarybą galima kandidatuoti esant bent 21 metų;

d) galės, jeigu jis kartu yra ir kurios nors Europos Sąjungos valstybės pilietis.

 

14. Seimo nariai įregistravo Konstitucijos pataisą, kuria keičiami Konstitucijoje įtvirtinti Konstitucinio Teismo įgaliojimai. Ar Konstitucijos pataisas, kuriomis keičiami Konstitucinio Teismo įgaliojimai, galėtų priimti Seimas?

a) negalėtų, nes Seimas neturi teisės priimti Konstitucijos pataisų, kuriomis keičiami Konstitucinio Teismo įgaliojimai;

b) galėtų, jei Konstitucijoje nustatyta tvarka tokioms Konstitucijos pataisoms pritartų Tauta referendume;

c) galėtų, nes pagal Konstituciją Seimas gali priimti Konstitucijos nuostatų, kuriomis nustatyti Konstitucinio Teismo įgaliojimai, pakeitimus;

d) galėtų, tačiau tokiems pakeitimams turėtų pritarti 4/5 visų Seimo narių.

 

15. Respublikos Prezidentas, siekdamas kuo greičiau suformuoti Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl jo pasirinkto kandidato A. Z. tinkamumo eiti šio teismo teisėjo pareigas. Teisėjų tarybai atitinkamai patarus Respublikos Prezidentui, jis dekretu kreipėsi į Seimą dėl pritarimo A. Z. skyrimui Aukščiausiojo Teismo teisėju. Ar Respublikos Prezidentas gali A. Z. paskirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju?

a) gali, jeigu Seimas pritartų jo skyrimui Aukščiausiojo Teismo teisėju;

b) negali, nes Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu;

c) gali, nes buvo kreiptasi atitinkamo patarimo į Teisėjų tarybą ir ji patarė Respublikos Prezidentui;

d) negali, nes prieš kreipdamasis į Seimą Respublikos Prezidentas negavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pritarimo.

 

16. Urugvajaus valstybės piliečiai, atsižvelgdami į tai, kad jų sūnaus, studijuojančio nevalstybinėje Lietuvos aukštojoje mokykloje, akademinių įvertinimų vidurkis yra itin geras (palyginti su kitų kartu studijuojančių asmenų akademiniais vidurkiais), kreipėsi į aukštąją mokyklą, nurodydami, kad pagal Konstituciją jų sūnus nebeturi mokėti už studijas. Ar tėvai teisūs, teigdami, kad už jų sūnaus aukštąjį mokslą nebeturi būti mokama?

a) Teisūs, jeigu jų sūnaus akademinio įvertinimo rezultatai yra tokie, kad jis atitinka Konstitucijoje įtvirtintą gerai besimokančio asmens sąvoką;

b) teisūs, nes itin gerus akademinius įvertinimus gaunantiems asmenims pagal Konstituciją laiduojamas nemokamas mokslas tokiose aukštosiose mokyklose;

c) neteisūs, nebent jis mokytųsi kitoje, valstybinėje aukštojoje mokykloje;

d) neteisūs, nes jų sūnus, be kita ko, nėra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl pagal Konstituciją jam nėra laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas.

 

17. Ministras Pirmininkas, norėdamas neprarasti iki pradėjimo eiti šias pareigas įgytų įgūdžių, pastatė spektaklį „Raudonkepuraitė“ vaikų darželyje „Saulutė“. Už šio spektaklio pastatymą jis gavo sutarto dydžio honorarą. Ar teisėtas tokio atlyginimas gavimas?

a) neteisėtas, nes Ministras Pirmininkas gali eiti tik Ministro Pirmininko pareigas ir gauti Ministrui Pirmininkui nustatytą atlyginimą tik už tokių pareigų atlikimą;

b) teisėtas, nes Ministras Pirmininkas, eidamas Ministro Pirmininko pareigas, gali gauti Ministrui Pirmininkui nustatytą atlyginimą, užsiimti kūrybine veikla bei gauti atlyginimą už kūrybinę veiklą;

c) teisėtas, nes Ministras Pirmininkas gali eiti Ministro Pirmininko pareigas ir gauti už jas nustatytą atlyginimą, taip pat užsiimti pedagogine ir kūrybine veikla, ir gauti už pastarąsias dvi veiklas atlyginimą;

d) neteisėtas, nes Ministras Pirmininkas negali gauti atlyginimo, nesvarbu už kokią veiklą, jeigu atlyginimas būtų mokamas iš privačių asmenų lėšų.

 

18. Darbuotojus vienijanti organizacija „Y“, nesutikdama su referendume priimtu įstatymu, susijusiu su asmens teisės į darbą įgyvendinimu, kreipėsi į Respublikos Prezidentą, prašydama vetuoti priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas, sutikdamas su jam pateiktais argumentais, per 10 dienų po įteikimo grąžino jį Seimui pakartotinai svarstyti. Ar Respublikos Prezidentas galėjo vetuoti tokį įstatymą?

a) būtų galėjęs, jeigu būtų tai atlikęs per 5 dienas nuo įstatymo jam pateikimo;

b) galėjo, nes pagal Konstituciją jis, nesutikdamas su referendume priimtu įstatymu, jį gali grąžinti svarstyti Seimui;

c) negalėjo, nes Respublikos Prezidentas neturi veto teisės dėl referendumu priimtų įstatymų;

d) negalėjo, nes iš viso jokie įstatymai negali būti grąžinami pakartotinai svarstyti Seimui.

 

19. Seimas nutarimu paskelbė referendumą ir nustatė jo datą, t. y., kad referendumas vyks 2023 m. sausio 28 ir 29 dienomis (šeštadienis ir sekmadienis). Ar toks Seimo nutarimas neprieštarauja Konstitucijai?

a) neprieštarauja, nes Seimas turi įgaliojimus skelbti referendumus ir yra laisvas nustatyti referendumo datas;

b) prieštarauja, nes Seimas gali nustatyti referendumo datą – kad jis vyksta tik vieną referendumo dieną;

c) prieštarauja, nes referendumą skelbia ir jo datą nustato Prezidentas;

d) prieštarauja, nes referendumas gali būti skelbiamas tik įstatymu, bet ne Seimo nutarimu.

 

20. Seimo nutarimu buvo suformuota Seimo laikinoji tyrimo komisija, kuria buvo pavesta atlikti tyrimą dėl 2015-2016 m. tam tikrų valstybės institucijų, veikiančių aplinkos apsaugos srityje, veiklos. Laikinoji tyrimo komisija atlikto tyrimą ir pateikė savo išvadą, kad tam tikri valstybės institucijų pareigūnai aplaidžiai atliko savo tarnybines pareigas ir tuo galimai sukėlė žalos valstybei. Seimas nutarimu pritarė Laikinosios tyrimo komisijos išvadai. Ar toks Seimo nutarimas saistys ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismą, jei bus atliekamas ikiteisminis tyrimas ar / ir bus nagrinėjama baudžiamoji byla dėl galimai padarytų baudžiamuoju įstatymų draudžiamų veikų?

a) Seimo nutarimas ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo nesaistys;

b) Seimo nutarimas ikiteisminio tyrimo institucijas saistys, bet teismo – ne;

c) Seimo nutarimas saistys ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismą;

d) Seimo nutarimas, apskritai, prieštarauja Konstitucijai, nes Seimo Laikinoji tyrimo komisija negalėjo būti suformuota, kadangi tokios institucijos nenumato Konstitucija.

 

Atviras klausimas

 

Tarkime, kad vieno miesto „A“ savivaldybės administracija, gavusi nevyriausybinės organizacijos prašymą suderinti susirinkimo (mitingo) vietą ir laiką, paprašė susirinkimo organizatorių pateikti kalbų, kurios bus sakomos susirinkime, tekstus, nes prieš tai šios organizacijos rengtuose susirinkimuose buvo aštriai kritikuojamos valstybės valdžios institucijos, buvo raginama surengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Susirinkimo organizatoriai nesutiko su savivaldybės administracijos reikalavimais, ji atsisakė suderinti mitingo vietą ir laiką.

Konstitucijos požiūriu įvertinkite ir savivaldybės administracijos, ir susirinkimo organizatorių veiksmus – ar jie  konstituciškai pagrįsti.

(Atsakymas: savivaldybės administracijos reikalavimas nepagrįstas, nes pagal Konstituciją piliečių taikių susirinkimų laisvės negalima trukdyti tokiais šią laisvę iš esmės apsunkinančiais reikalavimais; Konstitucijos 36 straipsnio 1 dalis užtikrina teisę rinktis į taikius susirinkimus,  Konstitucijos 36 straipsnio 2 dalyje numatyti aiškūs teisės į susirinkimų laisvę ribojimo pagrindai; Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis užtikrina teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą; draudžiama persekioti už kritiką).