Piliečių grupė

 

1. Seimo narys pradėjo dirbti universitete, Teisės fakulteto studentams dėsto dalyką

„Įstatymų leidybos procesas Seime“. Už darbą atlyginimo negauna. Seimo nario nuomone, darbas universitete (už tai negaunant atlygimo) yra kūrybinė veikla, kuria užsiimti jis pagal Konstituciją turi teisę.

Ar Seimo narys gali dirbti universitete?

a) gali, jeigu už tai negauna atlyginimo;

b) gali, jeigu prieš tai gauna Seimo valdybos leidimą dirbti universitete;

c)  negali, nes pagal Konstituciją darbas (dėstymas) universitete yra ne kūrybinė, o pedagoginė veikla, kuria Seimo nariui užsiimti draudžiama.

 

2. Pagal Konstituciją Vyriausybė vykdo Respublikos Prezidento dekretus. Tarkime, kad Respublikos Prezidentui kilo abejonių, ar Seimo priimtas įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, todėl jis išleido dekretą, kuriuo pavedė Vyriausybei kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Ar Respublikos Prezidentas turi teisę išleisti tokį dekretą?

a) turi, nes jis nori užkirsti kelią taikyti Seimo priimtą antikonstitucinį įstatymą, kuris, jo nuomone, akivaizdžiai pažeidžia asmens teises ir laisves;

b) neturi, nes Vyriausybė pati sprendžia, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo atitikties Konstitucijai; Respublikos Prezidentas negali dekretu pavesti Vyriausybei to padaryti;

c) turi, jeigu prieš tai klausimą suderina su Ministru

 

3. Tarkime, kad Seimas priėmė įstatymą, kuriame nustatė, jog vairuotojams, kurie transporto priemonę vairavo neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių medžiagų, atimama teisė vairuoti transporto priemonę nuo trejų iki septynerių metų, o transporto priemonė konfiskuojama.

Ar Seimas galėjo priimti tokį įstatymą?

a) galėjo, nes taip siekiama viešojo intereso – apsaugoti visuomenę nuo girtų ar nuo narkotikų apsvaigusių vairuotojų sukeliamų avarijų, kuriose dažnai žūva ar sunkiai sužalojami nekalti žmonės;

b) negalėjo, nes nustatytos nuobaudos yra per švelnios, tokie vairuotojai turėtų būti baudžiami griežčiau;

c) negalėjo, nes įstatymas prieštarauja Konstitucijai tiek, kiek jame nustatyta, kad transporto priemonė visais atvejais turi būti konfiskuota.

 

4. Pagal Konstitucijos 6 straipsnį Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, o Konstitucijos 30 straipsnyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.

Nuo kada kiekvienas asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeistos, gali jas ginti remdamasis tiesiogiai Konstitucija?

a) nuo 1992 m. spalio 25 d.;

b) nuo 1992 m. lapkričio 6 ;

c) nuo 1992 m. lapkričio 2 d.

 

5. Tarkime, kad Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį oficialią informaciją dėl situacijos, susijusios su Covid-19 plitimu šalyje, gali teikti tik Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, o žiniasklaidos priemonės savo publikacijas privalo rengti tik šios informacijos

Ar Vyriausybė galėjo priimti tokį nutarimą?

a) galėjo, nes tik Vyriausybė turi tikslią ir objektyvią informaciją apie tikrąją padėtį valstybėje, todėl žiniasklaidos priemonės negali padėties vertinti kitaip, negu ją įvertino valstybinės valdžios institucijos;

b)  negalėjo, nes pagal Konstituciją žiniasklaidos priemonės turi teisę rinkti ir skleisti informaciją, tokia teisė negali būti ribojama Vyriausybės nutarimais;

c) galėjo, nes Vyriausybė gali imtis visų priemonių, kad kilus pandemijai visuomenėje būtų išlaikyta

 

6. Seimas apkaltos proceso tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą panaikino Seimo nario mandatą. Praėjus šešeriems metams asmuo nusprendė vėl kandidatuoti į Seimą.

Ar pagal Konstituciją toks asmuo gali būti renkamas Seimo nariu?

a) taip, jis gali būti renkamas Seimo nariu, nes Konstitucijoje nustatyta, kad toks asmuo gali būti renkamas Seimo nariu, jei nuo jo pašalinimo iš pareigų praėjo daugiau nei penkeri metai;

b) ne, jis niekada negalės būti renkamas Seimo nariu, nes Konstitucija draudžia tokį asmenį rinkti Seimo nariu;

c) taip, jis gali būti renkamas Seimo nariu, tačiau tik tuo atveju, jei Vyriausioji rinkimų komisija jam suteiks tokį leidimą.

 

7. Konstitucinis Teismas nutarė, kad Seimo priimtas nauja redakcija išdėstytas Referendumo įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas atidėjo šio nutarimo paskelbimą – jis bus paskelbtas 2021 m. liepos 1 d.

Ar pagal naujos redakcijos Referendumo įstatymą, kuris, kaip minėta, Konstitucinio Teismo buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, šiuo metu gali būti rengiamas referendumas?

a) gali būti rengiamas, nes Konstitucinio Teismo nutarimas, kad naujos redakcijos Referendumo įstatymas prieštarauja Konstitucijai, dar nėra oficialiai paskelbtas;

b) negali, nes neturi reikšmės tai, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo naujos redakcijos Referendumo įstatymas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, dar nėra paskelbtas, svarbiausia, kad minėtas įstatymas prieštarauja Konstitucijai;

c) tol, kol Konstitucinio Teismo nutarimas nebus oficialiai paskelbtas, joks referendumas negali būti

 

8. Seimas priėmė įstatymą ir nustatė, kad automobilių savininkai moka kelių mokestį. Vadovaudamasis Konstitucijos nuostata, kad Vyriausybė vykdo įstatymus, Seimas įstatymu pavedė Vyriausybei nustatyti kelių mokesčio dydį.

Ar Seimas įstatymu galėjo pavesti Vyriausybei nustatyti mokesčio dydį?

a) galėjo, nes pagal Konstituciją Vyriausybė vykdo Seimo priimtus įstatymus;

b) negalėjo, nes pagal Konstituciją mokesčio dydį gali nustatyti tik Seimas, priėmęs mokesčio įstatymą;

c) galėjo, jeigu šį klausimą Seimas iš anksto suderino su Vyriausybe.

 

 

9. Konstitucijos 18 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės. Tarkime, kad buvo surengtas referendumas, kuriuo ši Konstitucijos nuostata buvo pakeista ir išdėstyta taip: „Žmogus turi tiek teisių ir laisvių, kiek vykdo Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų.“

Jeigu Tauta referendumu padarytų tokią Konstitucijos pataisą, ar ji neprieštarautų Konstitucijai?

 

a) neprieštarautų, nes Tautos referendumu padaryta nurodyta Konstitucijos pataisa apskritai negali prieštarauti Konstitucijai; Tauta referendumu gali pakeisti Konstituciją taip, kaip nori, ir niekas negali kliudyti Tautai pakeisti Konstitucijos, paneigti referendume išreikštos Tautos valios;

b) neprieštarautų, nes tokia pataisa būtų labai reikalinga, ji visus skatintų geriau vykdyti savo pareigas, nes yra labai daug žmonių, kurie galvoja tik apie savo teises, bet užmiršta, kad turi ir pareigų;

c) prieštarautų, nes pagal Konstituciją niekas – nei Tauta referendumu, nei Seimas – negali padaryti tokių Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų paneigta nuostata, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės.

 

10. Lietuvos pilietė M. B., gyvenanti Jungtinėje Karalystėje, šiemet pavasarį planavo grįžti į Lietuvą aplankyti tėvų ir kitų artimųjų, tačiau dėl plintančio koronaviruso grėsmės buvo apribotas judėjimas per šalies sieną.

Ar pagal Konstituciją galima uždrausti Lietuvos piliečiams grįžti į Lietuvą dėl karantino uždarius valstybės sienas?

a) taip, siekiant užkirsti kelią viruso plitimui, visiems asmenims gali būti laikinai draudžiama kirsti Lietuvos sieną;

b) negalima drausti Lietuvos Respublikos piliečiui grįžti į Lietuvą, ši teisė yra absoliuti;

c) laikinai piliečiams grįžti uždrausti galima, tačiau valstybė privalo kompensuoti patirtus

 

11. Asmuo, nepatenkintas apylinkės teismo sprendimu, surašė apeliacinį skundą ir kreipėsi į apygardos teismą, prašydamas peržiūrėti bylą. Apygardos teismo raštinėje jam buvo pasakyta, kad jo skundas surašytas nekokybiškai, yra teisiškai neraštingas, todėl asmuo privalo kreiptis į advokatą, kad šis padėtų tinkamai surašyti apeliacinį skundą.

Ar norint pateikti apeliacinį skundą privaloma kreiptis į advokatą?

a) taip, apeliacinės instancijos teismas yra antrosios pakopos teismas, jis nagrinėja svarbesnes bylas, tad norint kreiptis į šį teismą skundas turi būti surašytas teisine kalba, o tai gali padaryti tik advokatas;

b) ne, bet tik tuo atveju, jei asmuo turi aukštąjį teisinį išsilavinimą arba tokį išsilavinimą turinčių šeimos narių;

c) ne, pagal Konstituciją kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą advokatas nėra privalomas.

 

12. Ar pagal Konstituciją Europos Parlamento nariu arba savivaldybės tarybos nariu per praeitus rinkimus išrinktas asmuo gali kandidatuoti į Seimą, nors dar dirba toje institucijoje, į kurią buvo išrinktas?

a) taip, nes Konstitucijoje nėra numatyta profesinės veiklos apribojimų kandidatams į Seimo narius;

b) ne, nes toks asmuo jau laimėjo vienus rinkimus ir, kadangi gavo piliečių pasitikėjimą eiti pareigas, į kurias buvo išrinktas, privalo eiti jas iki kadencijos pabaigos;

c) taip, nes jei asmuo yra gabus, jis vienu metu gali dirbti ir Seimo nariu, ir Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nariu, juolab kad daugelį darbų, naudojantis technologijomis, dabar galima atlikti nuotoliniu būdu.

 

13. Tarkime, kad Seimas pakeitė Konstituciją ir joje nustatė, jog Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis.

Ar Seimas galėjo padaryti tokią Konstitucijos pataisą?

a) galėjo, nes Seimas turi teisę keisti Konstituciją;

b) galėjo, nes Lietuvai gyvybiškai svarbu išsaugoti ryšį su iš Lietuvos emigravusiais Lietuvos piliečiais, o pakeitus Konstituciją ir leidus Lietuvos piliečiams kartu būti ir kitos valstybės piliečiais, toks ryšys būtų išsaugotas;

c) negalėjo, nes pagal Konstituciją tokią Konstitucijos pataisą galima padaryti tik referendumu, Seimas tokios teisės neturi.

 

14. Lietuvoje paskelbus karantiną, valstybės institucijoms ir įstaigoms buvo rekomenduota dirbti nuotoliniu būdu. Vyriausybė taip pat kai kuriuos posėdžius ir pasitarimus rengė nuotoliniu būdu. Tačiau Seimas į nuotolinius posėdžius

Ar pagal Konstituciją Seimas gali posėdžiauti nuotoliniu būdu?

a) ne, Seimo įgaliojimai nustatyti Konstitucijoje, o kai buvo priimta Konstitucija, niekas negalėjo numatyti nei tokios situacijos, nei tokios darbo formos;

b) Seimo darbo tvarką nustato Seimo statutas, tad tai, ar Seimas gali posėdžiauti nuotoliniu būdu, priklauso nuo to, ar tokia posėdžių forma yra numatyta Seimo statute;

c) ne, nes posėdžiai nuotoliniu būdu naudojantis technologijomis yra nesaugūs, tad kiltų grėsmė, kad priešiškos valstybės galėtų sužinoti joms neteiktiną informaciją.

 

15. Ukrainos pilietis A. A. atvyko į Lietuvą, gavo leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir pradėjo dirbti vienoje iš Lietuvos įmonių. Artėjant savivaldybių tarybų rinkimams minėtas asmuo savo nuolatinės gyvenamosios vietos adresu Vilniuje negavo rinkėjo pažymėjimo. Jis dėl to kreipėsi į rinkimų komisiją, ir jam buvo paaiškinta, jog rinkėjo pažymėjimo negavo, nes neturi teisės balsuoti, kadangi nėra Lietuvos Respublikos pilietis.

Ar Ukrainos pilietis A. A. gali balsuoti savivaldybių tarybų rinkimuose, nors nėra Lietuvos    Respublikos pilietis?

a) ne, negali, nes teisę dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai;

b) taip, gali, jeigu gauna Vyriausiosios rinkimų komisijos leidimą;

c)  taip, gali, nes savivaldybių tarybų rinkimuose gali balsuoti visi nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai nepaisant jų turimos pilietybės.

 

16. Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Ką turėtų daryti teisėjas, nustatęs, kad yra pagrindo manyti, jog įstatymas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai?

a) teisėjas turi įstatymo netaikyti ir, nagrinėdamas bylą, vadovautis bendraisiais teisės principais bei savo vidiniu įsitikinimu;

b) teisėjas turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir prašyti teismo pirmininko kreiptis į Seimą dėl įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, panaikinimo;

c)  teisėjas turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

 

17. Tarkime, kad Seimas pakeitė Konstituciją ir nustatė, jog Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, ne jaunesnis kaip 21 metų (dabar nustatytas 25 metų amžiaus cenzas).

Ar Seimas galėjo padaryti tokią Konstitucijos pataisą?

a) galėjo;

b) negalėjo, nes 21 metų amžiaus asmuo yra per jaunas, kad galėtų būti Seimo nariu, – toks asmuo neturi gyvenimo patirties, neretai dar yra nebaigęs aukštojo mokslo ir yra išlaikomas savo tėvų;

c) negalėjo, nes tokią Konstitucijos pataisą galima padaryti tik referendumu, o Seimas tokios teisės

 

18. Karantino metu J. L. šeima negalėjo išvykti seniai suplanuotų atostogų.

Ar pagal Konstituciją asmeniui gali būti draudžiama išvykti iš Lietuvos?

 

a) ši teisė negali būti ribojama, nes asmuo turi teisę bet kada išvykti iš Lietuvos, taip pat ir suplanuotų atostogų;

b) ši teisė gali būti ribojama, jei tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą;

c) ši teisė gali būti ribojama tomis dienomis, kai vyksta referendumas, Respublikos Prezidento ar Seimo rinkimai, nes referendume ir rinkimuose turi dalyvauti kuo daugiau piliečių.

 

19. Vilniaus miesto gyventoja C. B. kreipėsi į Seimo kontrolierių teigdama, kad jos rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys neatvyksta į susitikimus su rinkėjais, taip pat, kaip rodo Seimo interneto svetainėje paskelbti statistiniai duomenys, dažnai nedalyvauja Seimo plenariniuose posėdžiuose, todėl, jos manymu, Seimo kontrolierius turėtų panaikinti Seimo nario mandatą.

Ar Seimo kontrolierius, remdamasis gyventojos C. B. pateikta informacija, gali panaikinti Seimo nario mandatą dėl to, kad jis nevykdo savo pareigų?

a) taip, gali, nes pagal Konstituciją pagrindinė Seimo kontrolierių funkcija – Seimo narių kontrolė;

b) taip, gali, bet tokiam sprendimui pagal Konstituciją yra būtinas Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimas;

c)  ne, negali, nes Seimo kontrolieriams pagal Konstituciją tokie įgaliojimai nėra suteikti.

 

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigė naują ministeriją ir paskyrė naują ministrą.

Ar Vyriausybė pagal Konstituciją turi tokią teisę?

a) turi, nes ji pagal Konstituciją tvarko krašto reikalus ir steigia ministerijas;

b) turi, tačiau pagal Konstituciją prieš tai turi gauti Seimo sutikimą;

c) neturi, nes ministerijas steigia Seimas Vyriausybės siūlymu.

 

Atviras klausimas

Buvo paskelbtas miesto aikštės rekonstrukcijos konkursas. Jame nutarė dalyvauti ir stambi statybos įmonė. Ji pateikė visus reikalingus dokumentus. Praėjus savaitei, įmonės vadovas sulaukė savivaldybės administracijos direktoriaus skambučio, kad norėtų susitikti ir pasitarti dėl aikštės rekonstrukcijos. Per susitikimą savivaldybėje administracijos direktorius pradėjo kalbėti, kad konkurse dalyvauja daug įmonių, bus sunku laimėti, ir pajuokavo, kad tikimybė laimėti konkursą būtų daug didesnė, jeigu įmonė, pavyzdžiui, finansiškai paremtų jo

 

brolio įmonę, pervestų į jos sąskaitą 10 tūkstančių eurų. Nors tai buvo pasakyta juokaujant, verslininkas suprato, kad iš jo reikalaujama kyšio. Jis pažadėjo pagalvoti, bet apie tokį administracijos direktoriaus elgesį pranešė žiniasklaidai. Žurnalistas, apsimetęs, kad yra kitos įmonės, dalyvaujančios konkurse, vadovas, susisiekė su savivaldybės administracijos vadovu ir paprašė susitikti, nes norįs pasiaiškinti kai kurias konkurso sąlygas. Per susitikimą savivaldybėje administracijos direktorius vėl kalbėjo, kad konkurse dalyvauja daug įmonių, bus sunku laimėti, ir vėl pajuokavo, kad tikimybė laimėti konkursą būtų daug didesnė, jeigu įmonė finansiškai paremtų jo brolio įmonę, pavyzdžiui, pervestų į jos sąskaitą 10 tūkstančių eurų. Taigi verslininko informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus atviras užuominas duoti kyšį pasitvirtino. Žurnalistas pokalbį su administracijos direktoriumi slapta įrašė ir nufilmavo, pokalbio pagrindu parengė reportažą ir parodė jį per televiziją.

Savivaldybės administracijos direktorius pasipiktino reportažu, pareiškė, kad žurnalistas neturėjo teisės slapta įrašyti ir filmuoti pokalbio, pažeidė jo teisę į privatumą, taip pat pažeidė žurnalisto profesinę etiką. Direktorius pareikalavo nubausti žurnalistą, o reportažą ištrinti.

Pakomentuokite, ar žurnalistas turėjo teisę slapta įrašyti ir nufilmuoti minėtą pokalbį su savivaldybės administracijos direktoriumi ir pokalbio pagrindu parengtą reportažą parodyti per televiziją? Kada žurnalistai gali naudoti slapto įrašymo ir filmavimo įrangą?

 

Atsakymas

 

Konstitucija garantuoja informacijos laisvę, t. y. laisvę rinkti ir skleisti informaciją. Visuomenė turi teisę būti informuota apie svarbiausius visuomenėje ir valstybėje vykstančius procesus; turėdami informacijos, piliečiai gali sąmoningai ir atsakingai dalyvauti priimant visuomenei ir valstybei svarbius sprendimus, taip pat sprendimus, susijusius su savo teisių ir laisvių įgyvendinimu.

Iš Konstitucijos kyla ir tai, kad valstybės pareigūnų veikla, susijusi su valstybės valdžios ir valdymo funkcijų įgyvendinimu, visada yra vieša; visuomeninėje ir politinėje veikloje dalyvaujančių asmenų asmeninės savybės, jų elgesys gali turėti reikšmės viešiesiems reikalams; visuomenės interesas apie šiuos asmenis žinoti daugiau negu apie kitus yra konstituciškai pagrįstas.

Žurnalistai gali naudoti slaptąsias filmavimo kameras, slaptai įrašinėti pokalbius, kai to reikia siekiant gauti informaciją, reikšmingą bendrajam viešajam interesui. Tačiau keliama sąlyga, kad tokia informacija bus renkama ne apie bet kokius, o tik apie viešus asmenis (savivaldybės administracijos direktorius yra viešas asmuo) ir tik siekiant konstituciškai reikšmingo tikslo, t. y. kai norima atskleisti tokias viešo asmens asmenines savybes, elgesį, kitas aplinkybes, kurios gali turėti reikšmės viešiesiems reikalams, ir dėl to skelbiama informacija turi visuomeninę reikšmę.

Taigi žurnalistai, slaptai nufilmavę ir įrašę pokalbį su viešu asmeniu (administracijos direktoriumi), kai jis, naudodamasis savo tarnybine padėtimi, akivaizdžiai reikalavo kyšio, siekė naudos savo brolio įmonei, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Taip jie rinko medžiagą apie tokias viešo asmens asmenines savybes, elgesį, kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės viešiesiems reikalams ir valstybinės valdžios funkcijų įgyvendinimui.

 

Žurnalistai turėjo teisę televizijos laidoje parodyti reportažą, parengtą slaptai nufilmavus ir įrašius pokalbį su savivaldybės administracijos direktoriumi, nes jo elgesys, kai jis leidžia suprasti, jog už atitinkamą atlygį galima laimėti miesto aikštės rekonstrukcijos konkursą, gali būti vertinamas kaip nusikaltimas, toks elgesys akivaizdžiai nedera su jo, kaip administracijos direktoriaus, statusu. Visuomenė turi teisę būti informuota apie tokį savivaldybės administracijos direktoriaus elgesį.